LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Tyrimai

© Laimono Ciūnio / VRM nuotrauka

FNTT darbas sutelktas į rezonansinių, tarptautinių, platų atgarsį visuomenėje sukėlusių ir didelę žalą valstybės finansų sistemai darančių nusikalstamų veikų atskleidimą ir ištyrimą.

 FNTT TIRIA: 

• tarptautines ir nacionalines veikas, susijusias su pridėtinės vertės mokesčio (PVM), akcizo, pelno ir kitų mokesčių grobstymu ar mokestinės prievolės išvengimu ar panaikinimu apgaule ir su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu;

• veikas, susijusias su Europos Sąjungos paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu;

• nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (pinigų plovimą), neteisėtą praturtėjimą;

• veikas, susijusias su sukčiavimu ir turto pasisavinimu ar iššvaistymu finansų įstaigose (bankuose, kredito unijose), manipuliavimą kainomis (sukčiavimą) energetikos sektoriuje.

 Veiklos rezultatai 2021 m.

Per 2021 metus FNTT pareigūnai sėkmingai užbaigė dau 150 ikiteisminių tyrimų, kurie buvo perduoti teismams. Šiuose tyrimuose išaiškinta padaryta žala siekia beveik 100 mln. eurų. Beveik pusę šios sumos sudaro žala, padaryta Lietuvos biudžetui. Per 2021 metus išaiškinta gautos ar pasikėsintos gauti ES paramos – 14,8 mln. eurų.

Skaičiai rodo, kad šešėlio mastas Lietuvoje vis dar didelis ir apima daugelį verslo sektorių – nekilnojamojo turto, statybų, paslaugų, naudotų automobilių prekybos ir kt. Kuriamos įvairios mokesčių valstybei vengimo schemos, apgaulingai tvarkoma įmonių apskaita, neapskaitomos milijoninės pajamos, vis dar aktyviai mokami atlyginimai vokeliuose. Per praėjusius metus baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatyta, kad valstybei nesumokėto PVM suma siekia per 21 mln. eurų. 

Teismams perduota nemažai didelės apimties bylų dėl PVM sukčiavimo. Pernai teismą pasiekė viena didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje finansinių nusikaltimų bylų, kurioje valstybei padaryta žala nesumokėtų PVM ir pelno mokesčių pavidalu viršijo 13 mln. eurų, iš kurių 8,4 mln. eurų buvo galimai įgyti nusikalstamu būdu ir legalizuoti juos išgryninant.

Per 2021 metus:

  • Pradėta ikiteisminių tyrimų – 622;
  • Užbaigta ikiteisminių tyrimų – 187, ištirta nusikalstamų veikų – 527;
  • Ištirtų užregistruotų nusikalstamų veikų procentas – 82,5;
  • Ikiteisminio tyrimo bylose savanoriškai atlyginta valstybės biudžetui padaryta žala už daugiau nei 2 mln. eurų;
  • Pareikšti įtarimai fiziniams asmenims – 310;
  • Gauta pranešimų apie grynųjų pinigų operacijas lygu ar virš 15 tūkst. eurų – 1 248 038;
  • Gauta pranešimų apie įtartinas operacijas - 45709;
  • Pagal PPTFPĮ 16 str. sustabdytų piniginių operacijų suma – per 65 mln. eurų;
  • Išanalizuota informacija apie ES paramos lėšomis finansuojamus projektus, kurių vertė – per 458 mln. eurų;
  • Pateikta ūkinės finansinės veiklos specialisto išvadų - 653.

2021 M. BUVO STEBIMOS ŠIOS TENDENCIJOS:

  • pridėtinės vertės, pelno ar kitų mokesčių vengimas, kuriam būdinga tai, kad ūkio subjektai į buhalterinę apskaitą įtraukia realiai neįvykusius (tariamus) sandorius ar sandorius, pridengtus tikrovės neatitinkančiais apskaitos dokumentais su užsienyje registruotais ūkio subjektais, Lietuvoje įsteigtomis fiktyviomis įmonėmis ar kitais asmenimis, tarp jų naudojant „karuselės“ ar PVM maržos neteisėto susigrąžinimo schemas;
  • tarptautiniu mastu vykdomos nusikalstamos veikos, susijusios su akcizais apmokestinamomis prekėmis (naftos produktai, tepalinė alyva);
  • pelno mokesčio vengimas bei piniginių lėšų išgryninimas, pervedant pinigines lėšas už realiai neįvykusius (tariamus) sandorius į užsienio ar lengvatinio apmokestinimo valstybių (angl. offshore) įmonių sąskaitas užsienio bankuose;
  • sandorių bei visų gautų pajamų neatvaizdavimas apskaitoje (slepiant realų veiklos mastą bei apyvartą), vykdant prekybą plataus vartojimo prekėmis.

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas

 




Pranešėjų apsauga

Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas