LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Verslininkas gelbėjo savo namą: klastojo dokumentus, apgavo notarą, o po to bankrutavo

Verslininkas gelbėjo savo namą: klastojo dokumentus, apgavo notarą, o po to bankrutavo

Už savo bendrovės lėšas verslininkas pasistatė namą, vėliau jį nusipirko, o po kurio laiko bendrovė bankrutavo. Sukdamas tokią schemą kaunietis klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė apskaitą, apgavo notarą. Verslininko vadovaujama bendrovė daug metų užsiėmė medinių sodo namelių gamyba ir jų eksportu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą. Kauno apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą perdavė į teismą. Pareigūnai nustatė, kad įmonės direktorius iš savo vadovaujamos bendrovės įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir netrukus bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Bankroto procedūrą inicijavo statybinių medžiagų tiekėjai, su kuriais buvo vengiama atsiskaityti. Patikrinus bendrovės tvarkomą buhalterinę apskaitą paaiškėjo, kad įmonės vardu buvo įsigytos statybinės medžiagos. Vėliau, pagal direktoriaus patvirtintus aktus, jos nurašytos kaip „komplektuojančios eksportuotų sodo namelių dalys“. Pavyzdžiui, pakeliami garažo vartai, pamatai, vandens gręžinys, signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos, kitos statybinės medžiagos ir darbai. Iš viso – už 46 tūkst. eurų. Visi šie darbai ir medžiagos panaudoti sklypo ir gyvenamojo namo, kurį vėliau įsigijo aktus pasirašiusios bendrovės direktorius, įrengimui.

2011 m. balandžio mėn. gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino notaras. Sutartyje nurodyta, kad kaunietis bendrovei už įsigyjamą turtą yra skolingas 50 tūkst. litų (dabar beveik 15 tūkst. eurų). Šiuos pinigus jis įsipareigojo pervesti per du mėnesius. Kitą dieną verslininkas notarui pateikė bankinio mokėjimo nurodymo kopiją.

Joje užfiksuota, kad jis iš savo asmeninės sąskaitos į bendrovės sąskaitą pervedė paskolintą pinigų sumą.  Tai notarui jis patvirtino kaip bendrovės direktorius. Notaras šį atsiskaitymą patvirtino.

Tačiau pinigų į bendrovės sąskaitą direktorius nepervedė – jis suklastojo notarui pateiktą bankinį mokėjimo nurodymą, taip pat suklaidino notarą tvirtindamas, kad bendrovės sąskaitoje pinigai gauti.

Verslininkui pateikti kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyrius.

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas

Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas