LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Statybų įmonės direktorius aiškinsis teismui dėl nuslėptų beveik 100 tūkst. eurų mokesčių

Statybų įmonės direktorius aiškinsis teismui dėl nuslėptų beveik 100 tūkst. eurų mokesčių

Namus Vilniuje renovavusios įmonės direktorius turės atsakyti dėl galimai nuslėpto pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kuris siekia beveik 91 tūkst. eurų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnams atlikus ikiteisminį tyrimą, o tyrimui vadovavusiam Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui. Asmuo kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas teikimu bei didelės vertės turto pasisavinimu.

Į FNTT pareigūnų akiratį pakliuvęs Ignalinos rajone registruotos, tačiau sostinėje veikusios įmonės direktorius kaltinamas tyčia apgaulingai tvarkęs savo įmonės buhalterinę apskaitą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, direktorius, siekdamas išvengti privalomo mokėti PVM, galėjo sukurti net keletą mokesčių slėpimo schemų ir jas įtraukti į įmonės apskaitą bei deklaracijas.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad įmonė renovacijos darbams buvo įsigijusi statybinių medžiagų, kurios, pareigūnų duomenimis, renovacijos įgyvendinimo projektuose panaudotos nebuvo. Įtariama, kad direktorius statybines medžiagas pardavinėjo įvairiems fiziniams asmenims, o gautą pelną pasilikdavo sau bei nemokėdavo mokesčių valstybei. Įtariama, kad dalis medžiagų buvo panaudota direktoriaus asmeninėms reikmėms, galimai savo būstui įsirengti, nors oficialiai buvo deklaruojama, kad medžiagos naudojamos statybos objektuose.

Siekdamas išvengti susikaupusio PVM sumokėjimo, direktorius galimai į apskaitą įtraukdavo statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sandorius su statybinėmis medžiagomis prekiaujančia įmone. Įtariama, kad tokie sandoriai iš tiesų niekada nevyko, prekės nebuvo pirktos, o sąskaitos faktūros – galimai suklastotos. Dalis sąskaitų faktūrų buvo net nesusijusios su vykdomu verslu.

Pareigūnų surinkti duomenys leidžia manyti, kad direktorius taip pat į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė statybos darbų atlikimo išlaidas net tuose objektuose, kuriuose darbų vykdymo sutartys jau buvo nutrauktos ir darbai nebevyko.

Skaičiuojama, kad per dvejus metus, vykdant tokias mokesčių slėpimo schemas, valstybei galimai nesumokėta beveik 91 tūkst. eurų PVM ir per 6,2 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Vykdant ikiteisminį tyrimą laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia beveik 194 tūkst. eurų. Civilinį ieškinį šioje byloje pateikė Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ieškinio suma – per 97 tūkst. eurų.

Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Už siekį išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas




Pranešėjų apsauga

Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas