LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

NT plėtotojai namus statė, bet mokesčių vengė – nesumokėta beveik ketvirtis milijono PVM

NT plėtotojai namus statė, bet mokesčių vengė – nesumokėta beveik ketvirtis milijono PVM

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame trys nekilnojamojo turto plėtros įmonių direktoriai kaltinami nuslėpę beveik ketvirtį milijono eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) valstybei.

Į teisėsaugos rankas pateko dvi tarpusavyje susijusios Kauno įmonės, užsiimančios nekilnojamojo turto plėtros verslu. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją.

Vienai iš įmonių paeiliui vadovavę du direktoriai kaltinami apgaulingai tvarkę įmonės buhalterinę apskaitą bei teikę neteisingus duomenis apie pajamas. Ne vieną Kaune gerai žinomą butų ir kotedžų kvartalą pastačiusios įmonės vadovai per trejus savo veiklos metus neteikė pastatytų gyvenamųjų namų vertės apskaičiavimo, sąmatų, atliktų darbų aktų. Pareigūnai nustatė, kad tiek pirmasis, tiek vėliau pareigas ėję direktoriai registruose neapskaitydavo pastatytų butų, butų bei žemės sklypų pardavimų, neteikė privalomų duomenų valstybės institucijoms ir registrams. Įtariama, kad direktoriai taip pat nematė reikalo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, nes į apskaitos registrus būdavo įtraukiamos ne visos turto pardavimo operacijos, o pardavus turtą pirkėjams – nebūdavo išrašomos PVM sąskaitos faktūros.

FNTT pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad direktoriai, siekdami išvengti privalomo mokėti PVM, valstybės institucijoms galimai teikė neteisingus duomenis apie pajamas ir dėl to per daugiau nei trejus metus valstybei galėjo nesumokėti per 201 tūkst. eurų PVM.

Kita Kauno nekilnojamojo turto plėtros bendrovė pareigūnų dėmesio sulaukė taip pat dėl netvarkingos buhalterinės apskaitos. Turimais duomenimis, šios bendrovės direktorius buvo prieš tai minėtos įmonės akcininkas, samdė bendrovę rekonstrukcijos darbams, o išlaidas nurašė į savo vadovaujamos bendrovės sąnaudas. Direktorius taip pat negalėjo pagrįsti, už kokius darbus išrašė 6 sąskaitas faktūras Prancūzijos įmonei, neturėjo kitų dokumentų. Iš surinktų duomenų galima spręsti, kad direktorius atsainiai tvarkė privalomus registrus, į apskaitą neįtraukė gautų grynųjų pinigų, į įmonės žiniaraščius neįtraukė nekilnojamojo turto pardavimo fiziniams ir juridiniams asmenims iš viso už 232 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad per beveik dvejus metus, galimai apgaulingai tvarkant įmonės buhalteriją ir pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, valstybei buvo nesumokėta beveik 19 tūkst. eurų PVM.

Kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo pareikšti visiems trims direktoriams. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apribota nuosavybės teisė nekilnojamajam turtui už daugiau nei 184 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavęs Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras bylą perdavė Kauno apygardos teismui. 

Griežčiausia gresianti bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už siekį išvengti mokesčių, pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas




Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas