LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Pinigų plovimo prevencija: įtartinų operacijų – daugyn, numatomos milijoninės baudos

Sustabdytų įtartinų mokėjimo operacijų suma pernai siekė 9 mln., šiemet per 9 mėnesius – 6,7 mln. eurų, rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) duomenys. Apie įtartinus pinigų pervedimus FNTT dažniausiai praneša kredito įstaigos. Kitąmet į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos direktyva (ES) finansų įstaigoms už pažeidimus numato griežtesnes sankcijas.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja finansų įstaigas ir kitus subjektus FNTT teikti informaciją apie įtartinas klientų pinigines operacijas. Šios operacijos išaiškinamos atidžiai stebint kliento veiklą, nustatant jo veiklai nebūdingus požymius.

Sigitas Šileikis, FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas, pažymi, kad gautų pranešimų apie įtartinas operacijas skaičius pernai siekė 480, šiemet per 9 mėn. – 373, o daugiausia pranešimų sulaukiama iš komercinių bankų. Apie tai jis kalbėjo praėjusią savaitę FNTT organizuotame seminare „Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija: aktualijos ir naujovės“.

Nustačius įtartinas pinigines operacijas, vadovaujantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, pernai sustabdytas apie 9 mln. eurų pervedimas, iš jų apie 5,5 mln. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.  Operacijoms, kurių suma viršija 15 tūkst. eurų grynaisiais pinigais, taikoma automatizuota analizė, kitų operacijų atveju skaičiuojamas rizikos laipsnis, pateikiami rizikingiausių operacijų sąrašai.

„Gautų pranešimų apie įtartinas operacijas skaičius nemažėja. Ši informacija analizuojama ir perduodama pagal kompetenciją FNTT ikiteisminio tyrimo padaliniams ir kitoms institucijoms, pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, policijai, Valstybės saugumo departamentui. O daugiausia paklausimų dėl įtartinų operacijų pernai siuntėme į Latvijos tarnybas“, – sakė FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas S. Šileikis.

Tarnybų dėmesio centre – fiktyvios įmonės ir įtartinos grynųjų pinigų operacijos, užsienio bendrovių, registruotų lengvatinio apmokestinimo zonose, piniginės operacijos, vadinamieji „pinigų mulai“.

Kitąmet į nacionalinę teisę bus perkelta ES direktyva dėl Pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos. Direktyva finansų įstaigoms numato griežtesnes sankcijas už pažeidimus. Pavyzdžiui, maksimali bauda juridiniam asmeniui gali siekti 5 mln. eurų arba dešimtadalį bendros metinės apyvartos. Apie tai priminė FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Atitikties skyriaus viršininkas Vilius Pečkaitis.

Dėl to seminare taip pat buvo diskutuojama ir apie šią Direktyvą į Lietuvos teisę perkeliantį naująjį Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, kuris kitais metais turėtų būti svarstomas Seime.

„Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti naujausius pasaulinius reikalavimus kovos su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu srityje. Projekte plečiamos nuotolinio kliento tapatybės nustatymo galimybės, tačiau finansų įstaigoms ir kitiems subjektams nustatoma pareiga ypatingai atidžiai valdyti kliento, produktų, geografines ir kitas rizikas verslo santykiuose, turėti sudėtingas rizikos valdymo procedūras. Valstybinės institucijos teiks pagalbą, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką vertindamos nacionaliniu mastu. Atsakingos institucijos įgaliojamos pačios skirti milijonines baudas. Įstatymo įgyvendinimas sudarys sąlygas efektyvesnei finansų sektoriaus (jo vientisumo, stabilumo ir pasitikėjimo juo) apsaugai nuo pinigų plovimo ir veiksmingesnei visuomenės apsaugai nuo terorizmo“, – pasakojo Vilius Pečkaitis.

Į diskusiją įsitraukė ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas, kuris pastebėjo, kad Lietuvoje vis dar naudojama per daug grynųjų pinigų, trūksta virtualių „piniginių“ ir išankstinio apmokėjimo kortelių kontrolės.     

Seminare pranešimus skaitę Lietuvos banko ir Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai akcentavo didesnį bankų indėlį atpažįstant grėsmes, virtualių pinigų kontrolę. VSD analitikas minėjo, kad terorizmo finansavimo schemos yra paprastos, teroro aktams įvykdyti, analitikų nuomone, skiriamos sumos yra nedidelės, todėl atpažinti tokias pinigines operacijas darosi sunkiau.

Diskusija  Diskusija
Sigitas Šileikis  Vilius Pečkaitis


vsf_logo

Informacija parengta įgyvendinant projektą „Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos žvalgybinės techninės bazės atnaujinimas ir integracinės duomenų valdymo platformos sukūrimas“ Nr. LT/2015/VSF/5.1.4.1, finansuojamą Nacionalinės Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. programos policijos bendradarbiavimo priemonės konkretų tikslą „Nusikalstamumo prevencija ir kova su tarpvalstybiniu, sunkiu ir organizuoju nusikalstamumu“.

 

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas

Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas