LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

FNTT diskutuota apie nusikalstamu būdu įgytų pajamų ar turto paiešką

Lapkričio 25 dieną Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje vyko konferencija-diskusija tema „Lietuvos institucijų bendradarbiavimas, vykdant nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paiešką ir nustatymą“. Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė Mykolo Romerio universiteto, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.      

Policijos departamento ir FNTT atstovai konferencijos-diskusijos dalyviams pristatė kitais metais vyksiančių Lietuvos vertinimo finansinių nusikaltimų ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos srityse procedūras, rekomendacijas bei pasiūlymus bendriems veiksmams, siekiant tinkamai pasirengti tarptautinių organizacijų ekspertų vertinimui. Paskutinis Lietuvos pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos vertinimas vyko 2006 m. Tuomet kaip pagrindinį trūkumą teisėsaugos srityje tarptautinių organizacijų ekspertai įvardijo neekonominių nusikaltimų, tokių, kaip prekyba narkotikais ar žmonėmis, finansinio tyrimas neatlikimą. Tarptautinių ekspertų nuomone, teisėsaugos institucijos turėtų būti skatinamos efektyviau naudoti laikinas nuosavybės teisių apribojimo priemones, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ir  sistemiškiau žvelgti į nelegalių lėšų judėjimą.

Pranešėjai pažymėjo, kad efektyviai  kontroliuoti organizuotą nusikalstamumą galima tik  tuo atveju, jei iš nusikaltėlių atimama galimybė pasinaudoti  nusikalstamu būdu įgytomis pajamomis naujų nusikalstamų veikų vykdymui.

Generalinės prokuratūros ir Mykolo Romerio universiteto atstovai kalbėjo, kad nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimas – labai veiksmingas organizuoto nusikalstamumo kontrolės būdas. Daugelis praktikų pripažįsta, kad šios kategorijos nusikaltėliai  labiau bijo galimo turto konfiskavimo ar informacijos apie jų disponuojamą turtą rinkimo nei kitų baudžiamojo persekiojimo priemonių.   

               
Konferencijos-diskusijos dalyviai pripažino, kad nors per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje atlikta nemažai darbų, siekiant užtikrinti tinkamą visos sistemos funkcionavimą, pvz.: priimtas naujas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, parengtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siekiama įtvirtinti išplėstinį turto konfiskavimą, bei sukurtas ir įgyvendinamas Sukčiavimo baudžiamojo persekiojimo stiprinimo Lietuvoje planas, tačiau siektini tikslai išlieka tie patys: kad teisėsaugos institucijų atliekamuose tyrimuose būtų lygiagrečiai atliekami ir finansų tyrimai; kad nustačius Baudžiamojo Kodekso 216 str. (Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas) nusikalstamos veikos požymius, visais atvejais būtų pradėti ir per trumpiausią laiką atlikti ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo; kad kvalifikuojant asmenų veiką būtų vadovaujamasi besiformuojančia teismų praktika.

          Direktorius   Igoris Kržečkovskis   Gutauskas
          Salė       Vasiliauskas
          Pečkaitis  Burokas

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas




Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas