LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Klaipėdos juvelyrinių dirbinių bendrovės savininkei atgimti feniksu sutrukdė FNTT

Klaipėdos juvelyrinių dirbinių bendrovės savininkei atgimti feniksu sutrukdė FNTT

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl uostamiesčio verslininkės, kuri įtariama iššvaisčiusi daugiau kaip 300 tūkst. eurų vertą juvelyriniais dirbiniais prekiavusios bendrovės turtą, taip pat tyčiniu bendrovės bankrotu, sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir dokumentų suklastojimu.

FNTT tyrėjai išaiškino vadinamąją fenikso sindromo schemą, sužinoję, kad laikrodžiais, papuošalais ir juvelyriniais dirbiniais prekiaujančios bendrovės vadovė tuo pačiu adresu įsteigė naują bendrovę su analogiška veikla ir labai panašiu pavadinimu. Valstybinei įmonei, registruojančiai juridinius asmenis, klaipėdietė pateikė suklastotus dokumentus, kad jau nėra pirmos  tose patalpose veikusios bendrovės direktorė ir akcininkė bei jokių ryšių su ja neturi. Buvo teigiama, kad moteris yra tik naujai įsteigtos juvelyrikos dirbinių bendrovės akcininkė ir direktorė. Pateikusi klaidinančią informaciją apie valdomas bendroves, verslininkė visą pirmai jos bendrovei priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius, prekybos vitrinas, kasos aparatus ir kitą prekybos įrangą – perdavė naujai įsteigtai bendrovei. Neatlygintinai perdavus didelės vertės – beveik 300 tūkst. eurų – turtą Klaipėdos bendrovė tapo nemoki, negalėjo atsiskaityti su prekių tiekėjais, nemokėjo mokesčių ir socialinių įmokų.

Nustatyta, kad uostamiesčio verslininkė, maskuodama galimą beveik trečdalio milijono eurų turto iššvaistymą, kompiuteriu suklastojo nebeveikiančios bendrovės buhalterinę apskaitą, neva visas turėtas turtas parduotas. Vėliau šiuos suklastotus dokumentus naujos bendrovės vardu pateikė mokesčių administratoriui, kaip įtariama, siekdama apgaule gauti iš valstybės biudžeto jai nepriklausantį daugiau kaip 50 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokestį.

Tačiau naujai įsteigtai bendrovei ne tik kad nepriklausė grąžintinas PVM, bet ir liko nesumokėta į valstybės biudžetą beveik 60 tūkst. eurų  gyventojų pajamų mokesčio ir PVM.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė baigtą baudžiamąją bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui. Dėl didelės vertės sukčiavimo, turto iššvaistymo, tyčinio bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo uostamiesčio verslininkei  gresia maksimali iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas




Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas