LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

FNTT tyrimas: 10 įtariamųjų grupuotė į sukčiavimo tinklą įtraukė 30 statybų bendrovių, neapskaityta 1,5 mln. eurų

FNTT tyrimas: 10 įtariamųjų grupuotė į sukčiavimo tinklą įtraukė 30 statybų bendrovių,...

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai išaiškino statybų sektoriuje veikiančią bendrininkų grupę, kuri galbūt neapskaitė daugiau kaip 1,5 mln. eurų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 600 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Pirminiais duomenimis, į sudėtingą sukčiavimo schemą galėjo būti įtraukta apie 30 statybos bendrovių. Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja  Vilniaus apygardos prokuratūra.

Tyrimo duomenimis, tarp dešimties bendrininkų grupės narių yra asmenų, kurie anksčiau jau buvo teisti už finansinius nusikaltimus. Gerai išmanydami statybų sektoriaus specifiką, įtariamieji mokesčių vengimo schemoje naudojo keletą būdų, kaip nuslėpti vykdomos nusikalstamos veikos milijoninį mastą. Vienas iš apgaulės būdų – kai už neegzistuojančias prekes išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nežinant jose nurodytam pardavėjui, įtraukiamos į įtariamųjų kontroliuojamų statybų bendrovių buhalterinę apskaitą. Kitais atvejais buvo sukuriamas sudėtingas ir painus mokestinio sukčiavimo modelis. Įtariama, kad steigiant veiklos nevykdančias bendroves, galėjo būti klastojamos sąskaitos faktūros apie tariamai atliekamus  statybos darbus, konsultavimo, projektavimo, pakavimo paslaugas ar parduodamas statybines medžiagas. Neretai minėtų bendrovių vadovais už tam tikrą mokestį tapdavo Ukrainos piliečiai ar Lietuvoje gyvenantys asocialūs asmenys.

Atskleistas ir toks modelis, kai naujai įsteigtos bendrovės perimdavo įtariamųjų įmonių mokestinę naštą, tačiau mokesčių nemokėjo. Tokiose bendrovėse buvo įdarbinami statybininkai, išrašomos PVM sąskaitos faktūros įtariamųjų įmonėms, tačiau jokia informacija nebuvo teikiama mokesčių administratoriui ir nesumokėti privalomi mokesčiai. Neatmestina, kad šiose bendrovėse galėjo dirbti nelegalūs darbuotojai ir gauti už tai nelegalų atlyginimą. Kai kurios iš šių bendrovių dalyvaudavo valstybiniuose konkursuose ir atlikdavo subrangos darbus dideliuose statybos objektuose Vilniuje – statė daugiabučius, kotedžus ir pan. Vienas iš paminėtų pavyzdžių – Gedimino kalno rekonstrukcijos darbus atliekantys subrangovai, kurių bendrovėje nelegaliai dirbo statybininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos.  

FNTT tyrėjai atliko 30 kratų Vilniuje, surinko tyrimui reikšmingus dokumentus, juodraštinius užrašus, surasta daugiau kaip 75 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Be to, kratų metu rasta narkotinių priemonių ir nelegaliai laikytas mažo kalibro šaunamasis ginklas. Laikinai apribota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė siekia beveik 400 tūkst. eurų.

Ikiteisminis tyrimas dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir didelio masto sukčiavimo tęsiamas. 

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas




Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas