LT EN
Pradžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Korupcijos pasireiškimo tikimybė

KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS ŪKINĖS FINANSINĖS VEIKLOS TYRIMO SRITYJE NUSTATYMO IR ĮVERTINIMO APRAŠYMAS

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) Imuniteto ir kontrolės skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas), Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka), 7 punktu, atsižvelgdamas į Valstybės ir savivaldybės įstaigos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 „Dėl Valstybės ir savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), atliko korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą ir vertinimą Tarnybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo (toliau – ŪFVT) srityje.

Nustatant ir vertinant korupcijos pasireiškimo tikimybę, Tarnybos ŪFVT srityje atlikta teisės aktų, reglamentuojančių šią Tarnybos funkciją vykdančių Tarnybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrių (toliau – ŪFVT padalinių) veiklą, ŪFVT padalinių vadovų įgaliojimus; ŪFVT padalinių specialistų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, analizė; peržiūrėti Tarnybos vidaus dokumentai; atlikta šios srities atitikties Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytiems kriterijams analizė pasitelkiant apibendrinimo, analizės ir teisės aktų turinio analizės metodus.

Įvertinus Tarnybos ŪFVT srities atitiktį minėtiems kriterijams, nustatyta, kad Tarnybos ŪFVT padaliniai, pagal kompetenciją įgyvendinantys šią Tarnybos funkciją, atitinka Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą kriterijų, kadangi Tarnybos ŪFVT padalinių specialistai priima individualius ir vienasmenius sprendimus – atlikę ŪFVT, specialistai pateikia specialisto išvadas, kurioms nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo. Vertinant kitus Įstatyme nustatytus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo kriterijus, atitikties nenustatyta.

Tarnybos veiklos ŪFVT sritis

Vadovaujantis ŪFVT padalinių veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, ŪFVT atlikimo procedūra atliekama šiais etapais: specialiųjų žinių panaudojimo poreikio atliekant ikiteisminį tyrimą atsiradimas, kai nusprendžiama skirti užduotį ŪFVT padaliniui atlikti objektų tyrimą; tyrimo užduotyje specialistui suformuluotų klausimų derinimas tarp ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ir ŪFVT padalinio vadovo ar specialisto; ŪFVT padalinio vadovo sprendimas pavesti atlikti tyrimą konkrečiam specialistui; specialisto, kuriam pavesta atlikti ŪFVT, nusišalinimas/nušalinimas; ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno, prokuroro bendradarbiavimas su ŪFVT atliekančiu padaliniu tyrimo atlikimo metu; specialisto atliktas ŪFVT ir surašyta specialisto išvada; specialisto išvados kokybės kontrolė, atliekama ŪFVT padalinio vadovo.

1. Specialiųjų žinių panaudojimo poreikio atsiradimas ir ŪFVT inicijavimas baudžiamajame procese

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 205 straipsnis numato ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams galimybę siekiant nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, pavesti specialistui atlikti objektų tyrimą. BPK 89 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialisto definicija imperatyviai nurodo, kad šis asmuo privalo disponuoti konkrečiam tyrimui atlikti reikalingomis specialiomis žiniomis ir įgūdžiais.

Specialisto tyrimo išvados sąvoka įvirtinta BPK 90 straipsnyje, ji baudžiamajame procese teismo vertinama kaip įrodymas. Specialisto procesinis statusas įgyjamas, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui iškyla būtinybė pasinaudoti specialiomis žiniomis, kurių jie neturi (specialių žinių sąvoka bus aptarta vėliau), ir pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 89 str. 1 d. ir 205 str. specialistui pavedama atlikti ŪFVT, pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais.

Tarnybos ŪFVT padalinių specialistams yra nustatyti ir pareigybių aprašymuose įtvirtinti specialūs reikalavimai – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (socialinių mokslų studijų srities, ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo ar teisės krypties) išsilavinimą, atitinkamą darbo patirtį (1–3 m.) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, finansų arba ekonomikos srityje.

Į Tarnybą ŪFVT padalinio specialistas (karjeros valstybės tarnautojas) priimamas konkurso būdu, kurio metu kiekvienu atveju yra įvertinama specialisto atitiktis pareigybės aprašyme nurodytiems specialiems ir bendriesiems reikalavimams, specialių žinių ir įgūdžių pakankamumas bei kompetencija atlikti jam pareigybės aprašyme priskirtas funkcijas. Atitinkamai specialisto kompetencija (tinkamumas) vykdyti jam priskirtas funkcijas yra vertinama kiekvienais metais, vykdant metinį tarnybinės veiklos vertinimą teisės aktų nustatyta tvarka. Konstatavus specialisto nekompetenciją ir nepatenkinamus jo darbo rezultatus – sprendžiamas klausimas dėl jo tinkamumo einamoms pareigoms.

2. Užduotyje specialistui suformuluotų klausimų derinimas

Pareiga derinti tyrimo užduotyje ŪFVT specialistui suformuluotus klausimus yra reglamentuota Rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo 10 punkte – jeigu pareigūnui, kuris skiria tyrimą, kyla neaiškumų ar abejonių dėl klausimų formulavimo, siekiant išvengti perteklinių, specialisto kompetencijai nepriskirtų klausimų, taip pat klausimų, kurie nepagristai išplečia tyrimo (ekspertizės) apimtis, formuluojamus klausimus būtina aptarti su kompetentingu ekspertinės įstaigos specialistu; dėl ekonominių tyrimų paskyrimo 68 punktas nustato, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas būtinai turi užduotyje formuluojamus klausimus suderinti su ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovu ir prokuroru, kurie įvertintų ir patikrintų, ar specialistui pavesti ištirti visi jo kompetencijai priskirti klausimai, ar nėra perteklinių klausimų, ar pateikti klausimai yra aiškūs, reikšmingi, konkretūs, ar atitinka ikiteisminio tyrimo byloje tiriamas aplinkybes ir laikotarpį.

Nustatyta, kad praktikoje ikiteisminio tyrimo pareigūnas užduotyje formuluojamus klausimus dažniausiai derina su ŪFVT padalinio vadovu.  Kartais, ypač kai numatoma, kad bus atliekamas specifinis didelės apimties tyrimas, klausimų derinimo metu dalyvauja ir ŪFVT padalinio specialistas, kuriam planuojama pavesti tą tyrimą atlikti.

3. ŪFVT padalinio vadovo sprendimas pavesti atlikti tyrimą konkrečiam specialistui

ŪFVT padalinio vadovo teisė ŪFVT užduotį paskirti atlikti konkrečiam padalinio specialistui įtvirtinta Nuostatų 12.3 punkte ir ŪFVT padalinio vadovo pareigybės aprašyme (paveda atlikti ŪFVT specialistui ar jų grupei, nustato tyrimo atlikimo terminą bei tinkamai paskirsto darbo krūvį pavaldiems specialistams).

ŪFVT padalinio vadovo pareiga užtikrinti korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą padalinyje yra įtvirtinta jo pareigybės aprašyme ir šiame etape, sprendžiant, kuriam konkrečiam padalinio specialistui paskirti užduotį atlikti tyrimą, iškyla visų pirma ŪFVT padalinio vadovo pareiga įsitikinti, kad specialistas bus objektyvus ir nešališkas ir kad nekils viešųjų ir privačių interesų konfliktas atliekant pavestą tyrimą ir surašant specialisto išvadą.

ŪFVT padalinio specialisto specialios žinios – išsilavinimas ir specialusis parengimas, patirtis atliekant panašaus pobūdžio tyrimus, tyrimo sudėtingumas; ŪFVT padalinio specialisto suinteresuotumo tyrimo baigtimi neturėjimas, viešųjų ir privačių interesų konflikto atliekant ŪFVT nebuvimas ir neegzistavimas prielaidų suabejoti specialisto šališkumu ir objektyvumu atliekant ŪFVT ir teikiant specialisto išvadą, taip pat atsižvelgiama ir į specialisto turimą darbo krūvį. Manytina, kad ŪFVT padalinių vadovų pasirinkti kriterijai, kuriais jie vadovaujasi praktikoje skirdami užduotį konkrečiam specialistui, yra pakankami, užtikrinantys skaidrų ir nešališką užduočių specialistams paskirstymą.

4. Specialisto, kuriam pavesta atlikti ŪFVT, nusišalinimas/nušalinimas

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato valstybės tarnautojams pareigą laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – VPIDVTĮ) 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, prievolę užtikrinti viešųjų interesų viršenybę, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; 11 straipsnis nustato anksčiau minėtiems asmenims pareigą nusišalinti, kas apima ir imperatyvų draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia ar gali sukelti  interesų konfliktą; pareigą informuoti vadovą apie esamą ir galimą (hipotetinį) interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Pareiga ŪFVT padalinio specialistui nusišalinti nuo tyrimo esant įstatymuose nustatytiems pagrindams įtvirtinta ir Nuostatų 5.6 punkte.

Tarnybos ŪFVT padalinių vadovai ir specialistai nurodė, kad jie yra susipažinę ir jiems yra aiškios nuostatos dėl pareigos nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia ar gali sukelti (hipotetiškai) interesų konfliktą. Jei apie galimą interesų konfliktą ŪFVT padalinio vadovui yra žinoma – visais atvejais ŪFVT pavedama atlikti kitam specialistui, jei apie galimą suinteresuotumą tyrimo baigtimi tampa žinoma jau paskyrus ŪFVT atlikti konkrečiam specialistui (pvz., pradėjus ŪFVT ir susipažinus su ŪFVT pateiktais duomenimis paaiškėja, kad specialistas tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijęs su ŪFVT minimais asmenimis), tokiais atvejais specialistas surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą apie paaiškėjusias aplinkybes ir pavedimas perrašomas kitam ŪFVT padalinio specialistui. Praktikoje tokių atvejų, kai ŪFVT padalinio specialistas nusišalina nuo pavesto tyrimo, yra pasitaikę, visais atvejais tyrimo atlikimas buvo pavestas specialistui, kuriam nekyla viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė. ŪFVT padalinių vadovai sistemingai vykdo pavaldžių tarnautojų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje stebėseną, periodiškai peržiūri ir susipažįsta su ŪFVT padalinio specialistų teikiamomis ir tikslinamomis viešųjų ir privačių interesų deklaracijomis, primena pavaldiems tarnautojams apie pareigą vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Taip pat nustatyta, kad kiekvienu atveju vertinamas ne tik ŪFVT atliekančio specialisto galimas šališkumas atliekant tyrimą ir surašant tyrimo išvadą, bet ir ŪFVT padalinio vadovo – tais atvejais, kada yra prielaidos galimam viešųjų ir privačių interesų konfliktui, ŪFVT padalinio vadovas nusišalina nuo bet kokių kontaktų su tokiu tyrimu ir jo išvada, metodinės pagalbos specialistui teikimas tyrimo metu, tyrimo išvados tikrinimas ir kokybės kontrolė tokiais atvejais pavedama ŪFVT padalinio vadovą pavaduojančiam asmeniui.

Atskirai paminėtinas aspektas, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu gynyba, siekdama sukelti abejonių Tarnybos specialisto nešališkumu ir paneigti specialisto išvadą, nurodo, kad specialistas, atlikdamas ŪFVT, negali būti nešališkas ir nepriklausomas, kadangi ta pati institucija – Tarnyba atlieka ir ikiteisminį tyrimą, ir ŪFVT, t. y. ŪFVT padalinio specialistas tiesiogiai pavaldus institucijai, atliekančiai ikiteisminį tyrimą.

Baudžiamasis procesas turi vykti teisingai (sąžiningai), priimant sprendimus neturi daryti įtakos jokie veiksniai, kurie sukeltų abejonių priimto sprendimo nešališkumu ir objektyvumu. Šiam tikslui baudžiamajame procese yra įtvirtintas nušalinimo institutas, turintis užtikrinti, kad tam tikri baudžiamojo proceso dalyviai, galintys priimti sprendimus ar dalyvaujantys juos priimant, nedalyvautų procesinėje veikloje tuo atveju, jeigu paaiškėja aplinkybės, leidžiančios suabejoti jų objektyvumu, nešališkumu ar įtarti kokiu nors suinteresuotumu.

Skirtingai negu teismo eksperto, specialisto nepriklausomumo principas teisės aktuose nėra tiesiogiai reglamentuotas, tačiau šis veiklos principas yra išvestinis iš BK 233 straipsnio, numatančio atsakomybę už poveikio liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui darymą

5. Ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų bendradarbiavimas su ŪFVT padaliniu

ŪFVT atliekančio specialisto bendradarbiavimas su ikiteisminį tyrimą atliekančiu pareigūnu tiek gaunant reikalingą tyrimui atlikti papildomą informaciją, tiek operatyviai pateikiant specialistui naujus ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusius duomenis apie su specialisto atliekamu tyrimu susijusias aplinkybes visiškai atitinka proceso greitumo ir ekonomiškumo principus. Tyrimo išvados objektyvumui, jos procedūros skaidrumui reikšminga aplinkybė, kad ŪFVT padalinio specialistas pats tiesiogiai nebendrauja su subjektais, kurių ūkinė finansinė veikla yra tiriama – visus tyrimui reikalingus duomenis jis gauna iš ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno, dėl šių duomenų išsamumo ir pakankamumo tyrimo išvadai ir būtinas glaudus ŪFVT padalinio specialisto ir ikiteisminio tyrimo pareigūno bendradarbiavimas.

6. Specialisto išvada

Specialisto išvada, surašoma į tyrimo veiksmo – apžiūros protokolą.  Rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo 32 punktas nustato, kad tais atvejais, kai specialisto išvadą galima gauti atlikus tyrimo veiksmą, pvz., daikto apžiūrą, tyrimo veiksme turi dalyvauti specialistas. Specialisto išvada įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą ir atskira užduotis neskiriama. Proceso veiksmai dalyvaujant specialistams ir ekspertams gali būti atliekami ir ekspertinėse įstaigose; 71 punktas leidžia įrašyti į tyrimo veiksmo protokolą specialisto išvadas tik tokiais klausimais, atsakant į kuriuos nereikia atlikti tyrimo. Nuostatų 40 punktas taip pat nustato reikalavimą, kad specialistas, dalyvaudamas pareigūno atliekamame tyrimo veiksme (įvykio vietos, daiktų apžiūroje, poėmyje, kratoje, apklausoje ir pan.), teikia specialisto išvadą į tyrimo veiksmo protokolą tik tokiais klausimais, į kuriuos atsakant nereikia atlikti tyrimo – analizuoti pateiktų dokumentų, atlikti apskaičiavimų, daryti palyginimų, vertinti pateiktų dokumentų, apskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Pareigūnui atliekant dokumentų apžiūrą kartu su specialistu, klausimai specialistui užduodami atliekamo procesinio veiksmo metu, jų turinio ir apimties vertinimas tenka procesiniame veiksme dalyvaujančiam specialistui. Procesinio veiksmo atlikimo metu specialistas įspėjamas apie BK 235 straipsnyje nustatytą atsakomybę už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Tarnyboje yra vykdoma grįžtamoji specialisto išvadų kokybės, kai išvada įrašoma procesinio veiksmo protokole, kontrolė, analizuojant specialistų užpildytas apskaitos korteles, kurias reglamentuoja 2018-05-22 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-111 patvirtintos ŪFVT eigos ir rezultatų apskaitos tvarkymo taisyklės, įtvirtinančios Tarnybos specialistų atliekamų ŪFVT statistinių formų, tyrimų eigos ir rezultatų apskaitos kortelės pildymo, registravimo, pateikimo ir gautų duomenų apibendrinimo tvarką, bei procesinių veiksmų protokolų, kuriame įrašyta specialisto išvada, kopijas, apibendrinant rezultatus ir vėliau teikiant Tarnybos administracijos padaliniams atitinkamas metodines rekomendacijas.

7. Specialisto išvados kokybės kontrolė

Tarnyboje ŪFVT padalinių specialistų tyrimo išvadų kokybė užtikrinama dvejopai:

  • išvadų atitiktį nustatytiems kokybės standartams nuolat kontroliuoja ŪFVT padalinių vadovai,
  • atrankos būdu – Tarnybos padalinys, atliekantis visų ŪFVT padalinių veiklos kontrolę (Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriui, toliau – Tarnybos IKS), įvertina jau pateiktas specialisto išvadas, analizuoja apskaitos korteles, teismų sprendimus ir identifikuoja nustatytas neigiamas tendencijas; ruošia metodines rekomendacijas.

Nuostatų 12.8 punktas nustato ŪFVT padalinio vadovui pareigą tikrinti atskiru dokumentu surašytą specialisto išvadą. Ši ŪFVT padalinio vadovo funkcija yra įtvirtinta jo pareigybės aprašyme: teikia specialistams metodinę pagalbą, kontroliuoja atliekamų tyrimų kokybę ir atlikimo terminus, teikia pastabas ir siūlymus dėl tyrimo apimties, krypties, išsamumo, aplinkybių pagrįstumo bei išvadų ar paaiškinimo formulavimo.

ŪFVT skyriaus vadovas patikrina surašytą specialisto išvadą (išvados projektą) ir vizuoja, tokiu būdu patvirtindamas specialisto išvados teisingumą bei pagrįstumą. Nustatyta, kad specialisto tyrimo išvados kokybės kontrolė padaliniuose vykdoma nuolat, kiekviena atskiru dokumentu surašyta ir dar neužregistruota Tarnybos Dokumentų valdymo sistemoje specialisto išvada (išvados projektas) yra vadovo skaitoma ir vertinama, ar teisingai pritaikyti teisės aktai (aktuali jų redakcija), ar išsamiai atsakyta į užduoties klausimus ir surašytos motyvuotos išvados į kiekvieną pateiktą klausimą, ar atitinka Nuostatų 32 ir 34 punktų reikalavimus, ar surašyta aiškiai, motyvuotai ir objektyviai, ar įrašai pagrįsti dokumentais. Nustačius, kad išvada neatitinka jai keliamų kokybės kriterijų ar nesutampant ŪFVT padalinio vadovo ir specialisto nuomonei dėl tyrimo apimties, krypties, išsamumo, aplinkybių pagrįstumo, išvadų motyvavimo, bendrai diskusijai ir objektyviam situacijos vertinimui pasitelkiami kiti ŪFVT padalinio specialistai, turintys didesnę patirtį, konsultuojamasi su Tarnybos padalinio, atliekančio ŪFVT padalinių kontrolę, specialistais. Specialisto parašu tvirtinama ir registracijai Tarnybos Dokumentų valdymo sistemoje teikiama tik ŪFVT padalinio vadovo patikrinta, išvadai keliamus kokybės reikalavimus atitinkanti (ŪFVT padalinio vadovo vizuota) specialisto išvada.

Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo analizę, darytinos išvados:

  1. Tarnybos ŪFVT sritis formaliai atitinka Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte (ŪFVT padalinių specialistai priima individualius ir vienasmenius sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo) nustatytą kriterijų.
  2. Korupcijos pasireiškimo tikimybė šioje Tarnybos veiklos srityje yra minimali, detalus šios srities (įskaitant specialistų funkcijas, uždavinius, sprendimų priėmimo tvarką, atsakomybę, veiklos kontrolę) reglamentavimas padeda riziką tinkamai valdyti ir mažina korupcijos pasireiškimo prielaidas, korupcinio pobūdžio nusižengimai Tarnybos ŪFVT padaliniuose apžvelgiamu laikotarpiu nebuvo nustatyti, ŪFVT padalinių specialistai nebuvo traukiami atsakomybėn pagal BK 235 straipsnį.
  3. ŪFVT padalinių specialistų būtinų specialiųjų žinių, įgūdžių ir praktinės patirties turėjimas bei tinkama kvalifikacija Tarnyboje yra užtikrinami tinkamai įgyvendinant vidaus administravimo priemones.
  4. Derinant užduotyje specialistui suformuluotus klausimus su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais tiesiogiai dalyvauja ŪFVT skyrių vadovai, kontroliuojantys Rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo ir Nuostatų reikalavimų laikymąsi, taip užtikrinant ŪFVT skyriaus specialisto nepriklausomumą ir nešališkumą.
  5. Skiriant užduotį konkrečiam specialistui, kiekvienu atveju atsižvelgiama į jo specialias žinias – išsilavinimą ir specialųjį parengimą, patirtį atliekant panašaus pobūdžio tyrimus, tyrimo sudėtingumą; suinteresuotumo tyrimo baigtimi neturėjimą, interesų konflikto atliekant ŪFVT nebuvimą ir neegzistavimą prielaidų suabejoti specialisto šališkumu ir objektyvumu atliekant ŪFVT ir teikiant specialisto išvadą, į specialisto turimą darbo krūvį.
  6. Atliekant ŪFVT ir teikiant specialisto išvadą specialistai yra nepriklausomi ir nešališki – teisinės ir organizacinės priemonės, kokybės kontrolė, darbuotojų sąžiningumas (įskaitant interesų konflikto vengimą), motyvuotas požiūris į tarnybinių pareigų atlikimą nesudaro prielaidų korupcijos šioje srityje apraiškoms.
  7. Tarnyboje vykdoma ŪFVT padalinių kontrolė užtikrina skaidrią ŪFVT padalinių specialistų veiklą ir jų sprendimų priėmimą – teisės aktais įtvirtinta ir efektyviai veikia specialistų išvadų kokybės kontrolės sistema: nuolat įgyvendinama ŪFVT padalinių vadovų ir retrospektyvinė specialistų išvadų kokybės kontrolė, analizė ir vertinimo sistema, kurią įgyvendina Tarnybos IKS. Šių priemonių visuma sudaro sąlygas maksimaliai sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę šioje srityje ir ją valdyti.

Siekiant maksimaliai sumažinti korupcijos pasireiškimo rizikos veiksnius ir korupcijos pasireiškimo tikimybę Tarnybos ŪFVT srityje, siūlytina imtis priemonių teisinio reglamentavimo spragoms šalinti ir vidaus kontrolės sistemos efektyvumui didinti, t. y.:

  1. Nors ŪFVT padalinių specialistų nepriklausomumo principas Tarnyboje šiuo metu yra faktiškai įgyvendinamas, tačiau siūlytina jį detaliai reglamentuoti atitinkamai papildant Nuostatus.
  2. Siūlytina ŪFVT padalinių vadovams, siekiant užtikrinti ŪFVT padalinių specialistų nešališkumą priimant sprendimus (surašant specialisto tyrimo išvadas), vykdyti intensyvią stebėseną ir aktyviau tikrinti pavaldžių darbuotojų privačių interesų deklaracijas prieš pavedant jiems atlikti tyrimus.
  3. Tikslinga ir toliau vykdyti intensyvią Tarnybos ŪFVT padalinių veiklos stebėseną, stiprinti darbuotojų antikorupcines paskatas, šviesti darbuotojus, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų aiškinimui.

KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOJE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS NAUDOJIMOSI  TARNYBINIU TRANSPORTU NUSTATYMO IR ĮVERTINIMO APRAŠYMAS

Vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ) 6 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2011-05-13 įsakymu Nr. 2-170, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) atliko korupcijos pasireiškimo tikimybės naudojantis tarnybiniu transportu nustatymą ir įvertinimą.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės naudojantis tarnybiniu transportu įvertinimas atliktas siekiant nustatyti galimą riziką Tarnybos administracijos darbuotojams piktnaudžiauti tarnybiniu transportu, sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, įvertinti teisinį reglamentavimą, užtikrinantį efektyvų ir racionalų valstybės turto valdymą ir naudojimąsi juo.

Nustatyta, kad Tarnybos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-11-17 nutarimas Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“, TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės, patvirtintos TVŪD direktoriaus 2016-12-23 įsakymu Nr. 8V-221 (toliau – TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės), ir Tarnybos transporto priemonių naudojimo taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2008-03-28 įsakymu Nr. 38-V (2012-03-26 įsakymo Nr. V-78 redakcija) (toliau – Tarnybos transporto priemonių naudojimo taisyklės).

Tarnybos transporto priemonių naudojimo taisyklės laikytinos pagrindiniu Tarnybos vidaus teisės aktu, nustatančiu korupcijos prevencines priemones naudojantis Tarnybos tarnybiniais automobiliais. Jose įtvirtintos nuostatos, kad tarnybiniai automobiliai naudojami tik Tarnybos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti (3 p.); tarnybinio automobilio naudojimo apskaitos pirminis dokumentas yra tarnybinio automobilio kelionės lapas, kuris pildomas kiekvieną tarnybinio automobilio naudojimo dieną. Tarnybinio automobilio, kuriame yra įrengta telemetrinė transporto stebėjimo sistema, kelionės lapas pildomas už kiekvieną praėjusią savaitę paskiau einančios savaitės pirmąją darbo dieną, o kelionės lape nurodytų kitų mėnesio dienų skiltys nepildomos (12 p.); Turto valdymo skyriaus darbuotojai ir tarnybinius automobilius eksploatuojančių Tarnybos padalinių vadovai nuolat kontroliuoja, kaip saugomi ir naudojami tarnybiniai automobiliai, o nustatę pažeidimus, imasi priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti (15 p.); vykti tarnybiniu automobiliu į komandiruotę leidžiama Tarnybos direktoriui pasirašius įsakymą, kuriame nurodyti į komandiruotę vykstantys darbuotojai, išvykimo ir grįžimo datos, komandiruotės laikas, numatomas maršrutas (16 p.); darbuotojai priskirtus tarnybinius automobilius gali naudoti po darbo, poilsio ir švenčių dienomis tik vykdydami tarnybines pareigas (17 p.).

Be to, viena iš prevencinio pobūdžio procedūrų – galimybė vykti tarnybiniu automobiliu tik gavus tiesioginio vadovo leidimą, yra numatyta ir Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2006-09-13 įsakymu Nr. V-90 (Tarnybos direktoriaus 2016-07-15 įsakymo Nr. V-162 redakcija), 26 p. Ši kontrolės priemonė užtikrina, kad naudojimasis tarnybiniu automobiliu galimas tik suderinus su tiesioginiu vadovu, kuris privalo žinoti apie darbuotojui pavestų funkcijų vykdymą ne Tarnybos patalpose.

Išsamiam korupcijos pasireiškimo tikimybės įvertinimui atlikti buvo analizuojami ne tik tarnybinių automobilių naudojimą reglamentuojantys teisės aktai, automobilių nuomos, subnuomos, panaudos sutartys, bet ir Tarnybos Turto valdymo skyriaus nuostatai, pareigybių aprašymai,  Tarnybos administracijos padalinių vadovų ir Turto valdymo skyriaus (toliau – TVS) pateikti atsakymai į jiems užduotus klausimyno klausimus. Nustatyta, kad automobiliai po darbo, švenčių ir poilsio dienomis yra laikomi skirtingose vietose: uždarose automobilių aikštelėse, Tarnybos tarnybiniuose garažuose, policijos komisariatų  garažuose ar aikštelėse, TVŪD saugojimo aikštelėje.

Pagal surinktą informaciją taip pat nustatyta, kad Tarnyba naudojasi 60-čia skirtingais pagrindais valdomų automobilių. Siekiant išsamaus vertinimo atlikimo, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas buvo atlikta kiekvienai automobilių grupei (4 grupės) atskirai.

              I grupė

Tarnyba savo žinioje turi 24 patikėjimo teise valdomus valstybei nuosavybės teise priklausančius lengvuosius tarnybinius automobilius. Visi automobiliai Tarnybos direktoriaus įsakymais priskirti konkretiems asmenims, taip pat paskirti atsakingi už šių automobilių priežiūrą ir apskaitos tvarkymą asmenys, nustatytos kuro suvartojimo normos. Tačiau pastebėtina, kad atsakingais už 8 automobilių priežiūrą yra paskirti asmenys, kurių tiesioginių pareigų atlikimas nėra susijęs su transporto priemonių technine priežiūra.

Įvertinus esamą teisinį reguliavimą, nustatantį Tarnybos tarnybinių automobilių naudojimo tvarką ir taikomas kontrolės priemones (Tarnybos transporto priemonių naudojimo taisyklių 3, 12, 15, 16, 17 p., Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 26 p.), ir technines prevencines priemones, drausminančias asmenis piktnaudžiauti patikėtu automobiliu (telemetrinė transporto stebėjimo sistema), teigtina, kad galimybė Tarnybos darbuotojams tarnybinius automobilius panaudoti ne tarnybos, o asmeniniais tikslais yra minimali ir valdoma. Tačiau, siekiant visiškai pašalinti tarnybinio transporto naudojimo piktnaudžiavimo riziką, būtina nustatyti papildomas prevencines priemones: administracijos padalinių vadovams nustačius pareigą kontroliuoti, kaip saugomi ir naudojami tarnybiniai automobiliai, būtina teisės aktais aiškiai nustatyti, ko dabar nėra, kur tarnybiniai automobiliai turi būti laikomi (saugomi) po darbo, poilsio ir švenčių dienomis; užtikrinant tinkamą tarnybinių automobilių naudojimo kontrolę ir apskaitą, siūlytina nustatyti privalomą tarnybinių automobilių išvykų registracijos žurnalą arba apsvarstyti elektroninio automobilių išvykų registracijos žurnalo, kaip vienos iš efektyvios kontrolės priemonių, sukūrimo tikslingumą.

Kita tinkamo naudojimosi tarnybiniais automobiliais kontrolės forma – ataskaitų apie tarnybinių lengvųjų automobilių panaudojimą rengimas. Kelionės lapai pildomi kiekvieną darbo dieną, o automobilio, kuriame yra įrengta telemetrinė transporto stebėjimo sistema – už kiekvieną praėjusią savaitę paskiau einančios savaitės pirmąją dieną. Kelionės lapų įrašais vadovaujamasi tvarkant tarnybinių automobilių kuro sunaudojimo apskaitą (pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, kelionės lapai kartu su kuro pirkimą patvirtinančiais dokumentais yra perduodami Finansų skyriui). Pažymėtina, kad Tarnyboje šiuo metu veikianti labai svarbi prevencinė automobilių techninė kontrolės priemonė – telemetrinė transporto stebėjimo sistema yra įdiegta 19-oje iš 24 Tarnybos tarnybinių automobilių. Naudojantis šia priemone, galima nustatyti automobilio buvimo vietą, maršrutus, variklio darbo laiką, automobilio greitį.

              II grupė

Tarnyba už užmokestį laikinai naudojasi 3 lengvaisiais automobiliais, kuriuos 3 metų laikotarpiui (iki 2018-09-01) pagal 2015-06-12 automobilių nuomos sutartį Nr. 07-6-32 nuomojasi iš juridinio asmens. Automobilių nuomos paslauga įsigyta Tarnybos funkcijoms vykdyti įgyvendinant 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą.

Šios grupės automobiliai Tarnybos direktoriaus įsakymu yra priskirti pareigūnams (17 pareigybių), atliekantiems 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos funkcijų įgyvendinimą. Tarnybos direktoriaus įsakymu taip pat paskirti asmenys, atsakingi už transporto priemonių priežiūrą ir apskaitos tvarkymą, nustatyta rida vienai transporto priemonei per mėnesį ir transporto priemonių kuro suvartojimo normos. Tačiau pažymėtina, kad nėra nustatyta, kur II grupės automobiliai turi būti laikomi po darbo, poilsio ir švenčių dienomis, bei neužvestas šių automobilių išvykų registracijos žurnalas. Šiuose automobiliuose nėra įrengta automobilių techninė kontrolės priemonė – telemetrinė transporto stebėjimo sistema.

              III grupė

Tarnyba laikinai valdo ir naudoja 21 lengvąjį automobilį, kuriuos 5 metų laikotarpiui (iki 2019-03-26) pagal 2014-03-17/18 panaudos sutartį  Nr. 363-26/07-6-12 (2017-05-10 Nr. 8S-66) Tarnybai perdavė TVŪD (automobilių valdytojas patikėjimo teise).

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šių automobilių naudojimą, yra TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės. Šių taisyklių 17 p. yra nurodyta, kad „Aptarnaujama įstaiga TVŪD raštu informuoja apie aptarnaujamai įstaigai perduotų transporto priemonių priskyrimą darbuotojams. Aptarnaujamai įstaigai perduotų transporto priemonių naudojimo tvarką (jų priskyrimą vairuotojams, užsakymą/naudojimą, priėmimą/grąžinimą ir kt.), kiek to nereglamentuoja Taisyklės, nustato aptarnaujamos įstaigos vadovas“. Remiantis šiomis nuostatomis, Tarnyba pagal panaudos sutartį naudojamus tarnybinius automobilius privalo priskirti konkretiems asmenims ir, kiek nereglamentuoja TVŪD taisyklės, savo teisės aktais reglamentuoti šių automobilių panaudojimą. Todėl, siekdami nustatyti šių automobilių priskyrimo tinkamumą Tarnybos darbuotojams, Imuniteto ir kontrolės skyriaus darbuotojai TVŪD Autoūkio skyriuje susipažino su šių automobilių (21) dokumentais, įskaitant ir jų priskyrimą nurodančius automobilio priėmimo–perdavimo aktus. Išanalizavus priėmimo–perdavimo aktus nustatyta, kad Tarnybos laikinai valdomo ir naudojamo 21 lengvojo automobilio priskyrimas kai kuriose valdybose nėra tinkamai sutvarkytas, t. y. automobiliai nėra priskirti visiems padalinio darbuotojams, kurių tiesioginių funkcijų vykdymui būtinas tarnybinis transportas.

Tų pačių taisyklių 54 p. nurodyta, kad „<...> po darbo, poilsio, švenčių dienomis <...> transporto priemonės laikomos atitinkamai aptarnaujamos įstaigos vadovo <...> nustatytoje nuolatinėje laikymo vietoje.“ Pagal TVS pateiktą informaciją nustatyta, kad jokiame teisės akte nėra nurodytos šių automobilių laikymo vietos po darbo, poilsio ir švenčių dienomis.

Atlikus panaudos sutarties, TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklių ir Tarnybos vidaus teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių automobilių naudojimo tvarką ir taikomas technines priemones, sisteminę analizę teigtina, kad šių lengvųjų automobilių naudojimas yra nepakankamai reglamentuotas. Tai reiškia, kad neužtikrinama automobilių priskyrimo konkretiems Tarnybos asmenims kontrolė, taip pat nenustatytos šių automobilių laikymo vietos po darbo, poilsio ir švenčių dienomis, nors to reikalauja TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės. Taip pat nėra tarnybinių automobilių išvykų registracijos žurnalo, nėra sumontuotos telemetrinės transporto stebėjimo sistemos, kuria naudojantis būtų galima nustatyti automobilio buvimo vietą, maršrutus, variklio darbo laiką, automobilio greitį.

              IV grupė

Tarnyba laikinai valdo ir naudoja 12 lengvųjų automobilių, kuriuos 2 metų laikotarpiui (iki 2019-02-01) pagal 2017-01-05 automobilių subnuomos sutartį Nr. 8S-3/07-6-1700003 Tarnybai perdavė TVŪD (automobilių valdytojas pagal nuomos sutartį).

Šių automobilių, kaip ir III grupės, naudojimą reglamentuoja TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės. Analogiškai kaip nurodyta III grupės automobilių naudojimo vertinime, TVŪD transporto priemonių taisyklės nustato pareigą informuoti TVŪD apie transporto priemonės priskyrimą darbuotojams. Todėl, kaip ir dėl III grupės automobilių, Imuniteto ir kontrolės skyriaus darbuotojai, TVŪD Autoūkio skyriuje susipažino su šių automobilių (12) dokumentais, įskaitant ir jų priskyrimą nurodančiais automobilio priėmimo–perdavimo aktais. Išanalizavus priėmimo–perdavimo aktus nustatyta, kad Tarnybos laikinai valdomų ir naudojamų 12 lengvųjų automobilių priskyrimas kai kuriose valdybose nėra tinkamai sutvarkytas, t. y. automobiliai nėra priskirti visiems padalinio darbuotojams, kurių tiesioginių funkcijų vykdymui būtinas tarnybinio transporto eksploatavimo užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti automobilių priskyrimo efektyvumą, siūlytina sudaryti ir Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinti darbuotojų, turinčių teisę eksploatuoti tarnybinius automobilius, sąrašą, kuris būtų pateikiamas TVŪD Autoūkio skyriui.

Be to, pagal TVS pateiktą informaciją nustatyta, kad jokiame teisės akte nėra nurodytos šių automobilių laikymo vietos po darbo, poilsio ir švenčių dienomis, nors to reikalauja TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės.

Atlikus panaudos sutarties, TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklių ir Tarnybos vidaus teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių automobilių naudojimo tvarką ir taikomas technines priemones, sisteminę analizę teigtina, kad šių lengvųjų automobilių naudojimas nepakankamai reglamentuotas. Tai reiškia, kad neužtikrinama automobilių priskyrimo konkretiems Tarnybos asmenims kontrolė, taip pat nenustatytos šių automobilių laikymo vietos po darbo, poilsio ir švenčių dienomis, nors tai ir nustato TVŪD transporto priemonių naudojimo taisyklės. Taip pat nėra tarnybinių automobilių išvykų registracijos žurnalo, nesumontuota telemetrinė transporto stebėjimo sistema.

Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės naudojimosi Tarnybos valdomų tarnybinių transportu (iš viso 60 tarnybinių automobilių) nustatymo analizę, galima teigti, kad buvo nustatyti šie korupcijos rizikos veiksniai:

  1. Nepakankamai reglamentuota pagal panaudos ir subnuomos sutartis valdomų tarnybinių automobilių (III ir IV grupės) naudojimo tvarka.
  2. Nepakankamas pagal panaudos ir subnuomos sutartis valdomų tarnybinių automobilių (III ir IV grupės) priskyrimo kontrolės užtikrinimas.
  3. Nenustatyta automobilių (I, II, III, IV grupės) laikymo vieta po darbo, poilsio ir švenčių dienomis.
  4. Nenustatyta automobilių (I, II, III, IV grupės) išvykų registracijos tvarka.
  5. Automobiliuose (II, III, IV grupės) nėra įrengta telemetrinė transporto stebėjimo sistema.
  6. Už aštuonių automobilių (I ir II grupės) priežiūrą paskirti pareigūnai (tyrėjai), kurių tiesioginių pareigų atlikimas nėra susijęs su tarnybinio transporto techninės priežiūros vykdymu.

              Atsižvelgiant į nustatytus rizikos veiksnius, siūlomos korupcijos riziką mažinančios priemonės, kurios turėtų būti įgyvendintos iki 2017-12-31:

  1. Reglamentuoti pagal panaudos ir subnuomos sutartis valdomų tarnybinių automobilių (III ir IV grupės) panaudojimą, t. y. Tarnybos transporto priemonių naudojimo taisyklėse įrašyti atskirą nuostatą, reglamentuojančią (nustatančią) Tarnybos laikinai naudojamų ir valdomų (panaudos, subnuomos ir kitais teisės pagrindais) transporto priemonių panaudojimą, kiek jo nereglamentuoja TVŪD transporto priemonių taisyklės.
  2. Transporto priemonių priskyrimo kontrolės užtikrinimui Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinti darbuotojų, turinčių teisę eksploatuoti pagal panaudos ir subnuomos sutartis valdomus tarnybinius automobilius (III ir IV grupės), sąrašus.
  3. Nustatyti visų Tarnyboje naudojamų automobilių laikymo vietą po darbo, poilsio ir švenčių dienomis.
  4. Apsvarstyti tikslingumą parengti ir patvirtinti privalomą ranka pildomą arba elektroninį tarnybinių automobilių išvykų registracijos žurnalą, kuriame būtų nurodoma automobilio markė, modelis, valstybinis numeris, darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, parašas, kelionės tikslas, automobilio paėmimo ir grąžinimo data, laikas.
  5. Įvertinus galimybę, visuose Tarnybos naudojamuose (valdomuose) automobiliuose sumontuoti telemetrinę transporto stebėjimo sistemą.
  6. Vietoje pareigūnų, kurie Tarnybos direktoriaus įsakymais paskirti atsakingais už automobilių (I ir II grupės 8 automobiliai) priežiūrą ir kurių tiesioginių pareigų atlikimas nėra susijęs su tarnybinio transporto techninės priežiūros vykdymu, paskirti Tarnybos darbuotojus, kurių pareigybės aprašyme yra nustatyta ši funkcija.

KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS SRITYJE NUSTATYMO IR ĮVERTINIMO APRAŠYMAS

Vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ) 6 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601, 5–7 punktų nuostatomis, Valstybės ar savivaldybės įstaigų veikos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170, bei vykdydama Korupcijos prevencijos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1V-263, 9.1.2–9.2.4 punktų nuostatas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) atliko korupcijos pasireiškimo tikimybės Tarnybos pinigų plovimo prevencijos srityje nustatymą bei jo įvertinimą. Atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės Tarnybos pinigų plovimo prevencijos srityje nustatymą buvo atsižvelgta į 2015 metais pateiktą Lietuvos Respublikos nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą bei sukurtą naująją informacinę sistemą (PPPIS).

Tarnyba yra pagrindinė institucija, koordinuojanti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Tarnybos padalinys, kuriam pavesta įgyvendinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones ir kuris yra atsakingas už turimos ekonominių bei finansinių procesų informacijos analizę ir siekia identifikuoti nusikalstamo poveikio grėsmes, galinčias neigiamai paveikti valstybės finansų sistemą, yra Pinigų plovimo prevencijos valdyba (toliau – PPPV).

Tarnyba, įvertinusi Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijose nurodytus kriterijus, nustatė Tarnybos pinigų plovimo prevencijos srities atitiktį KPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatytiems kriterijams: pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas (2 p.); naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija (6 p.). Atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, analizei buvo pasirinktos trys svarbiausios PPPV atliekamos funkcijos, atitinkančios korupcijos KPĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 6 punkto kriterijus:

  1. Įgyvendina prevencines priemones, užkertančias kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ir padedančias atskleisti šios srities nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus.

Viena iš Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – PPTFPĮ).  įtvirtintų pinigų plovimo prevencijos priemonių – finansų įstaigos privalo informuoti Tarnybą apie jų klientų atliekamas ar bandomas/ketinamas atlikti įtartinas pinigines operacijas. Atsižvelgiant į tai, kad iš finansų įstaigų ir kitų subjektų gaunama informacija apie 15 000 eurų ir didesnes grynųjų pinigų operacijas sudaro ypač didelį srautą – kiekvienais metais pranešama apie daugiau kaip pusę milijono tokių operacijų, – todėl, modernizuojant pranešimų, priėmimo, apdorojimo, perdavimo procesus ir siekiant efektyviai valdyti ir analizuoti didelius Tarnybos gaunamus informacijos srautus, buvo sukurta pinigų plovimo prevencijos informacinė sistema (PPPIS). Viena iš PPPIS posistemių – Dokumentų (pranešimų) valdymo ir duomenų apdorojimo posistemė (DVDAP), kuri iš pateiktų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius grynaisiais pinigais bei pinigines operacijas arba sandorius, viršijančius 15 000 eurų sumą, tikrindama kiekvieną sandoryje dalyvaujantį subjektą pagal nustatytus kriterijus, apskaičiuoja kiekvieno sandorio rizikos tikimybės koeficientą.

Sisteminės teisės aktų, reglamentuojančių darbą su PPPIS, DVDAP, analizės atlikimo procedūras, analizės metu buvo nustatyta, kad esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, siekiant užtikrinti nepertraukiamą, maksimalią ir visapusišką rizikingų piniginių operacijų atranką bei analizę ir tinkamą kontrolės mechanizmą tam tikruose etapuose, todėl tikslinga jį tobulinti.  

  1. Prižiūri finansų įstaigų ir kitų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo bei įvertinimo metu nustatyta, kad Tarnybos pareigūnų teisė tikrinti fizinių bei juridinių asmenų ūkinę finansinę veiklą įtvirtinta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme (1 straipsnio 1 dalies 1 punktas), konkreti Tarnybai paskirta pareiga prižiūrėti finansų įstaigų ir kitų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, įtvirtinta PPTFPĮ (4 straipsnio 9 dalis). Be to, patikrinimų atlikimas numatytas ir 2016 – 2018 m. strateginio veiklos plano priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1V-381. Analizės metu taip pat nustatyta, kad Tarnybos pareigūnų atliekamų ūkio subjektų patikrinimų tvarkos apraše padaliniai ir (arba) atskiri darbuotojai, atliekantys patikrinimus, nėra įvardinti, tačiau tame pačiame apraše nustatytos patikinimus atliekančių pareigūnų teisės ir pareigos, kuo ir vadovaujasi PPPV pareigūnai, atlikdami patikrinimus. Pati funkcija atlikti subjektų, atsakingų už pinigų plovimo/teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimą, patikrinimus ir šioje srityje nagrinėti administracinės teisės pažeidimus nustatyta PPPV nuostatuose bei PPPV Analizės skyriaus nuostatuose. PPPV Analizės skyriaus pareigūnų įgaliojimai atlikti patikrinimus įtvirtinti jų pareigybių aprašymuose ir yra proporcingi jų vykdomoms funkcijoms.

  1. Naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija.

Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Tarnybos vykdoma pinigų plovimo prevencijos funkcija yra susijusi su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu. Įslaptintos informacijos administravimas PPPV vykdomas vadovaujantis Įslaptintos informacijos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2005 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1307 (2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1194 redakcija). Tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-277 „Dėl asmenų paskyrimo organizuoti ir įgyvendinti įslaptintos informacijos, kuria disponuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų misterijos, administravimą, apsaugą ir kontrolę“ PPPV paskirti du asmenys, atsakingi už PPPV esančios įslaptintos informacijos administravimą. Visi PPPV dirbantys pareigūnai turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Be to, kiekvienais metais darbuotojai pasirašytinai supažindinami su teisės aktais, reglamentuojančiais darbą su įslaptinta informacija. Įslaptintos informacijos administravimo, apsaugos ir kontrolės tvarkos pažeidimų PPPV nenustatyta.

Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės Tarnybos pinigų plovimo prevencijos srityje nustatymą bei jo įvertinimą, siekiant maksimaliai sumažinti korupcijos pasireiškimo rizikos veiksnius ir korupcijos pasireiškimo tikimybę Tarnybos pinigų plovimo prevencijos srityje, buvo pateikti siūlymai šalinti teisinio reglamentavimo spragąs ir didinti vidaus kontrolės sistemos efektyvumą, t. y.:

  1. PPPV atlikti išsamų rizikos vertinimą sąlygojančių kriterijų analizę ir imtis priemonių veiksmingam DVDAP funkcijų įgyvendinimui identifikuojant rizikingiausias operacijas ir sandorius, jų išsamios analizės atlikimui.
  2. Siekiant Atitikties skyriaus darbą (darbas su DVDAP) organizuoti taip, kad rizikingų piniginių operacijų atranka būtų nepertraukiama, maksimali ir visapusiška, teisės aktais šią funkciją pavesti vykdyti ne mažiau kaip dviem pareigūnams.
  3. Įvertinti DVDAP apraše nustatyto pareigūno, atsakingo už DVDAP nustatomų rizikingų piniginių operacijų ir sandorių atranką analizei, veiksmų kontrolės mechanizmo įtvirtinimo tikslingumą.
  4. Įvertinti konkrečių ūkio subjektų patikrinimų, susijusių su pinigų plovimo prevencijos funkcijos vykdymu, kriterijų teisinio įtvirtinimo tikslingumą. 

Prenumerata

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite FNTT naujienas




Pateik informaciją, gauk atlygį

Informacijos apie  grynųjų pinigų ir įtartinas pinigines operacijas teikimas